Dainavos poliklinikoje atliekamos paslaugos

gydymas1 profilaktika1 galimybe issitirti pigiau tyrimai11 fizine medicina reabilitacija nacionalines1

Kviečiame skiepytis nuo sezoninio gripo

liga 568c29779072b

Atvėsus orams, vis daugiau žmonių suserga peršalimo ligomis, taip pat gripu. Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Gripo išvengti kiekvienais metais tampa vis sunkiau. Medikai primena, jog gripas yra užkrečiama liga, ir apsisaugoti nuo jo galima tik pasiskiepijus.

Skiepytis nuo gripo medikai pataria kuo anksčiau, nelaukiant, kol visi aplinkui pradės sirgti ar kils gripo epidemija. Skiepai yra pati efektyviausia gripo infekcijos profilaktika. Dainavos poliklinikoje jau galima skiepytis nuo gripo 2016-2017 metų gripo sezonui skirta vakcina "Influvac". Šia vakcina nemokamai skiepijami vaikai, 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Jei priklausote šiai asmenų grupei, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepykite nemokamai.

Taip pat kviečiame skiepytis visus kitus pacientus mokama gripo vakcina "Vaxigrip", jos kaina - 7,90 eur.

Gripas plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Gripu gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas ne tik sukelia ūmią ligą, bet ir yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Padidintos rizikos grupėse gripas sukelia ypač sunkias komplikacijas, kurios gali baigtis mirtimi.

Gripo virusai sukelia kasmetines sezonines epidemijas, kurių metu suserga apie 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.

Kviečiame senjorus į šiaurietiško ėjimo treniruotę

file59898793 1f2bc988

Spalio 5 d. (trečiadienį) 14 val. kviečiame senjorus į šiaurietiško ėjimo užsiėmimą, kurio metu pajudėsite, pasportuosite ir smagiai praleisite laiką. Užsiėmimą ves profesionali šiaurietiško ėjimo instruktorė. Reikalinga sportinė apranga ir avalynė.

Maloniai kviečiame rinktis Jaunimo centro salėje nurodytu laiku.

Užsiėmimas nemokamas!

Kviečiame tėvus į paskaitą apie kūdikių maitinimą

naujagimio ir kudikio maitinimas 09 30

Pasaulinė širdies diena: ar saugome savo širdį?

sirdis

Rugsėjo 25-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, medikai ragina atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, rūpintis savo širdimi, atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas.

Pastaruoju metu širdies ligos tampa bene aktualiausia visuomenės sveikatos problema. Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų Europos Sąjungoje (ES). Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas.

Tačiau būtent širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, imantis prevencinių priemonių, kurių pagrindą sudaro gyvensenos koregavimas. Juk svarbiausi šių ligų rizikos veiksniai yra nesveika mityba (per didelis riebalų, cholesterolio, druskos kiekis), rūkymas, nejudrumas, antsvoris, negydomas padidėjęs kraujo spaudimas ar cukrinis diabetas. "Širdies ligų profilaktika turime pasirūpinti dar būdami sveiki. Tik mūsų pačių tinkamai pasirinkta mityba, gyvensena ir sveiki įpročiai padės išvengti ligų“, - tikina medikai.

Dažnai žmonės dėl sustreikavusios širdies į medikus kreipiasi per vėlai, kai procesas jau būna įsisenėjęs. Tuomet ligą gydyti yra daug sunkiau. "Širdies ligų prevencija - labai svarbus momentas, kai galima užbėgti ligai už akių", - sako Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui, šeimos gydytoja Anelė Čakstienė. Gydytoja patarė atkreipti dėmesį į Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kuri skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 moterims. Pagal šią programą  tyrimai yra atliekami kartą per metus. Patikros metu šeimos gydytojas išsiaiškina rizikos veiksnius, dėl kurių galima susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, sudaro individualų šių ligų prevencijos planą, nustato gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, atlieka elektrokardiogramą. Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad tiriamasis priskirtinas didelės rizikos grupei, jis siunčiamas tirti į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.

Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45, moterys šiek tiek vėliau – 50–55 metų. Tačiau atlikti širdies tyrimus rekomenduojama visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Norint laiku aptikti sutrikimus reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus, o esant išeminės ligos simptomams – ir dažniau.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/savijauta/sirdies-ligos-kokios-ir-kam-dazniausiai-gresia-555-686695

Tarptautinė Alzheimerio ligos diena Dainavos poliklinikoje

alzheimerio

Rugsėjo 21 dieną, minint tarptautinę Alzheimerio ligos dieną, Dainavos poliklinika visus kauniečius kviečia pasitikrinti atmintį. Atvykite į polikliniką ir atlikite atminties patikrinimo testą nemokamai. Lauksime Jūsų nuo 9 iki 18 val. 409 kab.

Pasaulyje Alzheimerio liga serga daugiau nei 30 mln. žmonių. Šia liga dažniausiai susergama sulaukus 65–70 metų amžiaus, tačiau kartais ji pasireiškia ir anksčiau. Liga keičia žmogaus atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas.

Kartais būna sunku nustatyti Alzheimerio ligą tik dėl to, kad sergantieji šia liga retai kreipiasi į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausiai gali pastebėti artimieji.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių pastebi, kad ilgainiui ima silpnėti atmintis. Medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, tačiau tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija, galime įtarti pirmuosius Alzheimerio ligos požymius.

Alzheimerio liga – tai lėtinė, progresuojanti, dažniausiai senyvo amžiaus žmonių galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris. Jis pirmą kartą progresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą susiejo su specifiniais morfologiniais smegenų dariniais – neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais.

Nebūkite abejingi savo sveikatai, laiku kreipkitės į medikus.