Dainavos poliklinikoje atliekamos paslaugos

gydymas1 profilaktika1 galimybe issitirti pigiau tyrimai11 fizine medicina reabilitacija nacionalines1

Vienykime jėgas prieš tuberkuliozę

tb

Kovo 24-oji – Tarptautinė tuberkuliozės diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centras primena, kad Lietuva pagal sergamumo tuberkulioze rodiklius patenka į rizikingiausių Europos valstybių sąrašą, praneša ULAC.

Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina šalių vyriausybes, bendruomenes, pilietinę visuomenę ir kiekvieną žmogų „Susivienyti prieš tuberkuliozę“. Būtent tokia yra šių metų dienos tema. Pagrindinis PSO siekis yra iki 2030 m. pažaboti tuberkuliozės epidemiją pasaulyje, o iki 2035 m. – 95% sumažinti mirtingumą ir 90% sergamumą.

Užsikrėsti šia liga galima bet kur, tačiau tik apie dešimtadalis užsikrėtusiųjų suserga. Neatsparumą infekcijai gali nulemti padidėjęs stresas, gretutinės ligos, patirtos operacijos, nusilpusi imuninė sistema.

Pirmieji požymiai, kurie leidžia įtarti ligą, yra kosulys, silpnumas, prakaitavimas nakties metu, nesmarkus karščiavimas, kartais skausmas krūtinėje ar padidėję limfmazgiai. Jeigu kosulys nepraeina daugiau kaip per tris savaites, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Pasitikrinti ypač svarbu tiems, kurių šeimos nariai serga arba anksčiau sirgo tuberkulioze ar kurie turėjo sąlytį su sergančiu tuberkulioze asmeniu.

Viena iš pagrindinių tuberkuliozės plitimo Lietuvoje priežasčių yra stigma bei žmonių neišmanymas. Daugelis net nežino, kad tuberkuliozė pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Nereti atvejai, kai sergantysis tuberkulioze slepia ligą nuo artimųjų. Jei žmogus susirgo atvira tuberkuliozės forma, ligos pradžioje jis būna labai pavojingas aplinkiniams. Tačiau pradėjęs gydymą, jis labai greitai tampa nepavojingas. Tuberkuliozė vis dažniau plinta ne tik šeimose, bet ir vaikų kolektyvuose.

Tuberkuliozė žaloja įvairius organus, bet dažniausiai – plaučius. Gydymas trunka 6 – 8 mėnesius. Vieno ligonio išgydymas valstybei kainuoja kelis tūkstančius eurų. Chaotiškai arba su pertraukomis gydoma tuberkuliozė tampa lėtine ir sunkiai pagydoma liga, todėl tokie pacientai toliau platina ligos sukėlėjus. Tik pradėjęs gydytis ir visiškai pasveikęs žmogus yra nepavojingas aplinkiniams.

Pasaulio sveikatos organizacija reikalauja išgydyti 85 proc. asmenų, išskiriančių tuberkuliozės mikobakterijas. Lietuvoje išgydoma 80 proc. tokių ligonių. Tam yra keletas priežasčių: vėlyva ligos diagnostika, sąlygojanti užleistų TB formų atsiradimą, dalis ligonių nevisada nori gydytis, nutraukia gydymą ir tampa užkrato nešiotojais bei platintojais, taip pat nevisados užtikrinamas kai kurių vaistų nuo šios ligos tiekimas, socialiniai veiksniai kaip bedarbystė ar nesaikingas alkoholio vartojimas.

Pasaulinę TB dieną kviečiame kiekvieną visuomenės narį semtis žinių apie šią klastingą ligą, mokytis ir mokyti kitus, saugoti savo, savo šeimos, bendruomenės sveikatą ir gerovę.

Paskaita apie naujagimių ir kūdikių maitinimą

11327505 baby eating with help of spoon Stock Photo food

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia visas būsimas ir esamas mamas ir tėčius į susitikimą-paskaitą „Naujagimio ir kūdikio maitinimas“. Paskaita vyks kovo 25 d. 17 val. Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro salėje.

Paskaitos metu bus aptariami galimi kūdikio maitinimo būdai, jų privalumai ir trūkumai, vaikų sergamumo priklausomybė nuo maitinimo kūdikystėje būdo. Taip pat bus kalbama apie žindymo psichologinę reikšmę vaiko vystymuisi ir įtaką motinos sveikatai.

Paskaitą skaitys Kazimieras Vitkauskas, gydytojas ir žindymo konsultantas, knygos „Kūdikio žindymas“ autorius. Lektorius papasakos apie dviejų maitinimo būdų – natūralaus ir dirbtinio – skirtumus, jų įtaką vaiko vystymuisi ir sveikatai, pamokys sėkmingo žindymo pagrindų ir atsakys į mamytėms rūpimus klausimus. Kadangi šiuolaikiniuose gimdymo namuose žindymas pradedamas tuojau pagimdžius, ruoštis verta iš anksto. Todėl šioje paskaitoje ypatingai laukiamos nėščiosios.

Susitikimas-paskaita vyks kovo 25 d. 17 val. Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro salėje (Pramonės pr. 31). Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis telefonu (8-37) 454 717 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Paskaita nemokama.

Miegas saugo nuo peršalimo ligų

mergina miegas pagalve 61378097

Mokslininkai tikina, jog geras nakties miegas padeda apsisaugoti nuo tokių negalavimų, kaip bronchitas, peršalimas ar plaučių uždegimas.

Yra daug įrodytų sąsajų tarp prasto miego ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos. Tačiau dar mažai ištirta, ar miegas yra saugi tvirtovė apsiginti nuo kvėpavimo infekcijų.

Yra daug įrodytų sąsajų tarp prasto miego ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, tačiau stebėtinai mažai tyrinėta, ar miegas yra saugi tvirtovė apsiginti nuo kvėpavimo infekcijų.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/miegas-ir-persalimas/217492
© Lietuvos žinios

San Francisko (JAV) mokslininkų teigimu, kokybiškas miegas net keturis kartus sumažina tikimybę susirgti peršalimo virusais. Anot tyrėjų, jeigu per naktį išmiegate daugiau nei septynias valandas, gali būti, kad peršalimo ligų išvengti pavyks sėkmingiau nei tiems, kurių miegas trunka šešias ir mažiau valandų. Atlikus tyrimus, kuriuose dalyvavo 164 savanoriai, paaiškėjo, kad būtent miegas yra pats svarbiausias veiksnys, apsaugantis mus nuo peršalimo virusų. Jis nustelbė tokius veiksnius kaip amžius, tautybė, išsilavinimas, finansinė padėtis. Net žalingi įpročiai neturėjo tokios didelės įtakos tikimybei susirgti. Šis tyrimas yra pirmas, patvirtinantis ryšį tarp miego trukmės ir susirgimo virusinėmis ligomis. Tačiau miego nauda mūsų organizmui įrodyta ir ankstesniais tyrimais. Jau seniai žinoma, kad prastas miegas didina lėtinių ligų atsiradimo tikimybę ir gali būti ankstyvos mirties priežastis. Automobilių avarijos, įvairios nelaimės ir gydytojų klaidos darbo metu taip pat siejamos su nepakankama miego trukme. Deja, mokslininkai apgailestauja, kad žmonės vis dar linkę aukoti miegą dėl darbų. Žinodami ypatingą miego svarbą organizmui, galėtume ne tik pagerinti savo gyvenimo kokybę, bet ir pranešti apie tai pavargusiam ir peršalimo ligų kamuojamam draugui.

Ar geras nakties miegas padeda apsisaugoti nuo tokių žiemos negalavimų kaip bronchitas, peršalimas ar plaučių uždegimas, domėjosi „The New York Times“. Yra daug įrodytų sąsajų tarp prasto miego ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, tačiau stebėtinai mažai tyrinėta, ar miegas yra saugi tvirtovė apsiginti nuo kvėpavimo infekcijų. Vienas toks tyrimas paskelbtas pernai rugsėjį žurnale „Sleep“. Tyrimo duomenimis, suaugusieji, miegoję mažiau nei penkias ar šešias valandas per naktį, keturis kartus dažniau sirgo peršalimo ligomis nei tie, kurie miegojo bent septynias valandas. Tai buvo vienas pirmųjų tyrimų, objektyviai įvertinusių savanorių miego trukmę, prieš paveikiant juos įprastinio peršalimo virusu per nosies lašus. 2009 metais atliktas klinikinis tyrimas, pagrįstas pačių dalyvių miego apskaita, taip pat nustatė, kad gerai išsimiegant galima apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tyrimo dalyviai, nurodę, kad miega mažiau nei septynias valandas per naktį, beveik tris kartus dažniau pasiduodavo peršalimo viruso poveikiui nei tie, kurie miegojo aštuonias valandas ar ilgiau. Stebimasis beveik 60 tūkst. slaugytojų sveikatos tyrimas, atliekamas nuo 2012 metų, taip pat atskleidė, kad miegas gali turėti įtakos rizikai susirgti plaučių uždegimu. Moterims, miegojusioms penkias valandas ar mažiau, nustatyta didesnė tikimybė susirgti plaučių uždegimu. Nors ir keista, didesnis pavojus taip pat grėsė ir toms, kurios miegojo devynias valandas ar ilgiau. Tyrimui vadovavęs dr. Sanjay'us Patelis patikslino, kad tokiais atvejais moterys galėjo nukentėti dėl prastos miego kokybės. Taip pat įmanoma, kad kūno padėtis miegant ilgesnį laiką padidina imlumą plaučių uždegimui, nes bakterijos, kolonizuojančios nosies ir gerklės ertmes, gali patekti ir į plaučius. Mokslininkai nėra tikri, kaip miegas gali padėti kovoti su infekcijomis, tačiau žinoma, koks svarbus miego vaidmuo imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas, pavyzdžiui, gali lemti silpnesnį antikūnų atsaką į skiepus. Kai miegama nepakankamai, silpnėja tokių ląstelių kaip natūraliosios žudikės ir limfocitai veikimas, svarbus imuniniam atsakui. Parengė MILDA KNIEŽAIT

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/miegas-ir-persalimas/217492
© Lietuvos žinios

geras nakties miegas padeda apsisaugoti nuo tokių žiemos negalavimų kaip bronchitas, peršalimas ar plaučių uždegimas, domėjosi „The New York Times“. Yra daug įrodytų sąsajų tarp prasto miego ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, tačiau stebėtinai mažai tyrinėta, ar miegas yra saugi tvirtovė apsiginti nuo kvėpavimo infekcijų. Vienas toks tyrimas paskelbtas pernai rugsėjį žurnale „Sleep“. Tyrimo duomenimis, suaugusieji, miegoję mažiau nei penkias ar šešias valandas per naktį, keturis kartus dažniau sirgo peršalimo ligomis nei tie, kurie miegojo bent septynias valandas. Tai buvo vienas pirmųjų tyrimų, objektyviai įvertinusių savanorių miego trukmę, prieš paveikiant juos įprastinio peršalimo virusu per nosies lašus. 2009 metais atliktas klinikinis tyrimas, pagrįstas pačių dalyvių miego apskaita, taip pat nustatė, kad gerai išsimiegant galima apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tyrimo dalyviai, nurodę, kad miega mažiau nei septynias valandas per naktį, beveik tris kartus dažniau pasiduodavo peršalimo viruso poveikiui nei tie, kurie miegojo aštuonias valandas ar ilgiau. Stebimasis beveik 60 tūkst. slaugytojų sveikatos tyrimas, atliekamas nuo 2012 metų, taip pat atskleidė, kad miegas gali turėti įtakos rizikai susirgti plaučių uždegimu. Moterims, miegojusioms penkias valandas ar mažiau, nustatyta didesnė tikimybė susirgti plaučių uždegimu. Nors ir keista, didesnis pavojus taip pat grėsė ir toms, kurios miegojo devynias valandas ar ilgiau. Tyrimui vadovavęs dr. Sanjay'us Patelis patikslino, kad tokiais atvejais moterys galėjo nukentėti dėl prastos miego kokybės. Taip pat įmanoma, kad kūno padėtis miegant ilgesnį laiką padidina imlumą plaučių uždegimui, nes bakterijos, kolonizuojančios nosies ir gerklės ertmes, gali patekti ir į plaučius. Mokslininkai nėra tikri, kaip miegas gali padėti kovoti su infekcijomis, tačiau žinoma, koks svarbus miego vaidmuo imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas, pavyzdžiui, gali lemti silpnesnį antikūnų atsaką į skiepus. Kai miegama nepakankamai, silpnėja tokių ląstelių kaip natūraliosios žudikės ir limfocitai veikimas, svarbus imuniniam atsakui.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/miegas-ir-persalimas/217492
© Lietuvos žinios

geras nakties miegas padeda apsisaugoti nuo tokių žiemos negalavimų kaip bronchitas, peršalimas ar plaučių uždegimas, domėjosi „The New York Times“. Yra daug įrodytų sąsajų tarp prasto miego ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, tačiau stebėtinai mažai tyrinėta, ar miegas yra saugi tvirtovė apsiginti nuo kvėpavimo infekcijų. Vienas toks tyrimas paskelbtas pernai rugsėjį žurnale „Sleep“. Tyrimo duomenimis, suaugusieji, miegoję mažiau nei penkias ar šešias valandas per naktį, keturis kartus dažniau sirgo peršalimo ligomis nei tie, kurie miegojo bent septynias valandas. Tai buvo vienas pirmųjų tyrimų, objektyviai įvertinusių savanorių miego trukmę, prieš paveikiant juos įprastinio peršalimo virusu per nosies lašus. 2009 metais atliktas klinikinis tyrimas, pagrįstas pačių dalyvių miego apskaita, taip pat nustatė, kad gerai išsimiegant galima apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tyrimo dalyviai, nurodę, kad miega mažiau nei septynias valandas per naktį, beveik tris kartus dažniau pasiduodavo peršalimo viruso poveikiui nei tie, kurie miegojo aštuonias valandas ar ilgiau. Stebimasis beveik 60 tūkst. slaugytojų sveikatos tyrimas, atliekamas nuo 2012 metų, taip pat atskleidė, kad miegas gali turėti įtakos rizikai susirgti plaučių uždegimu. Moterims, miegojusioms penkias valandas ar mažiau, nustatyta didesnė tikimybė susirgti plaučių uždegimu. Nors ir keista, didesnis pavojus taip pat grėsė ir toms, kurios miegojo devynias valandas ar ilgiau. Tyrimui vadovavęs dr. Sanjay'us Patelis patikslino, kad tokiais atvejais moterys galėjo nukentėti dėl prastos miego kokybės. Taip pat įmanoma, kad kūno padėtis miegant ilgesnį laiką padidina imlumą plaučių uždegimui, nes bakterijos, kolonizuojančios nosies ir gerklės ertmes, gali patekti ir į plaučius. Mokslininkai nėra tikri, kaip miegas gali padėti kovoti su infekcijomis, tačiau žinoma, koks svarbus miego vaidmuo imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas, pavyzdžiui, gali lemti silpnesnį antikūnų atsaką į skiepus. Kai miegama nepakankamai, silpnėja tokių ląstelių kaip natūraliosios žudikės ir limfocitai veikimas, svarbus imuniniam atsakui.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/miegas-ir-persalimas/217492
© Lietuvos žinios

geras nakties miegas padeda apsisaugoti nuo tokių žiemos negalavimų kaip bronchitas, peršalimas ar plaučių uždegimas, domėjosi „The New York Times“. Yra daug įrodytų sąsajų tarp prasto miego ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, tačiau stebėtinai mažai tyrinėta, ar miegas yra saugi tvirtovė apsiginti nuo kvėpavimo infekcijų. Vienas toks tyrimas paskelbtas pernai rugsėjį žurnale „Sleep“. Tyrimo duomenimis, suaugusieji, miegoję mažiau nei penkias ar šešias valandas per naktį, keturis kartus dažniau sirgo peršalimo ligomis nei tie, kurie miegojo bent septynias valandas. Tai buvo vienas pirmųjų tyrimų, objektyviai įvertinusių savanorių miego trukmę, prieš paveikiant juos įprastinio peršalimo virusu per nosies lašus. 2009 metais atliktas klinikinis tyrimas, pagrįstas pačių dalyvių miego apskaita, taip pat nustatė, kad gerai išsimiegant galima apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tyrimo dalyviai, nurodę, kad miega mažiau nei septynias valandas per naktį, beveik tris kartus dažniau pasiduodavo peršalimo viruso poveikiui nei tie, kurie miegojo aštuonias valandas ar ilgiau. Stebimasis beveik 60 tūkst. slaugytojų sveikatos tyrimas, atliekamas nuo 2012 metų, taip pat atskleidė, kad miegas gali turėti įtakos rizikai susirgti plaučių uždegimu. Moterims, miegojusioms penkias valandas ar mažiau, nustatyta didesnė tikimybė susirgti plaučių uždegimu. Nors ir keista, didesnis pavojus taip pat grėsė ir toms, kurios miegojo devynias valandas ar ilgiau. Tyrimui vadovavęs dr. Sanjay'us Patelis patikslino, kad tokiais atvejais moterys galėjo nukentėti dėl prastos miego kokybės. Taip pat įmanoma, kad kūno padėtis miegant ilgesnį laiką padidina imlumą plaučių uždegimui, nes bakterijos, kolonizuojančios nosies ir gerklės ertmes, gali patekti ir į plaučius. Mokslininkai nėra tikri, kaip miegas gali padėti kovoti su infekcijomis, tačiau žinoma, koks svarbus miego vaidmuo imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas, pavyzdžiui, gali lemti silpnesnį antikūnų atsaką į skiepus. Kai miegama nepakankamai, silpnėja tokių ląstelių kaip natūraliosios žudikės ir limfocitai veikimas, svarbus imuniniam atsakui.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/miegas-ir-persalimas/217492
© Lietuvos žinios

geras nakties miegas padeda apsisaugoti nuo tokių žiemos negalavimų kaip bronchitas, peršalimas ar plaučių uždegimas, domėjosi „The New York Times“. Yra daug įrodytų sąsajų tarp prasto miego ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, tačiau stebėtinai mažai tyrinėta, ar miegas yra saugi tvirtovė apsiginti nuo kvėpavimo infekcijų. Vienas toks tyrimas paskelbtas pernai rugsėjį žurnale „Sleep“. Tyrimo duomenimis, suaugusieji, miegoję mažiau nei penkias ar šešias valandas per naktį, keturis kartus dažniau sirgo peršalimo ligomis nei tie, kurie miegojo bent septynias valandas. Tai buvo vienas pirmųjų tyrimų, objektyviai įvertinusių savanorių miego trukmę, prieš paveikiant juos įprastinio peršalimo virusu per nosies lašus. 2009 metais atliktas klinikinis tyrimas, pagrįstas pačių dalyvių miego apskaita, taip pat nustatė, kad gerai išsimiegant galima apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tyrimo dalyviai, nurodę, kad miega mažiau nei septynias valandas per naktį, beveik tris kartus dažniau pasiduodavo peršalimo viruso poveikiui nei tie, kurie miegojo aštuonias valandas ar ilgiau. Stebimasis beveik 60 tūkst. slaugytojų sveikatos tyrimas, atliekamas nuo 2012 metų, taip pat atskleidė, kad miegas gali turėti įtakos rizikai susirgti plaučių uždegimu. Moterims, miegojusioms penkias valandas ar mažiau, nustatyta didesnė tikimybė susirgti plaučių uždegimu. Nors ir keista, didesnis pavojus taip pat grėsė ir toms, kurios miegojo devynias valandas ar ilgiau. Tyrimui vadovavęs dr. Sanjay'us Patelis patikslino, kad tokiais atvejais moterys galėjo nukentėti dėl prastos miego kokybės. Taip pat įmanoma, kad kūno padėtis miegant ilgesnį laiką padidina imlumą plaučių uždegimui, nes bakterijos, kolonizuojančios nosies ir gerklės ertmes, gali patekti ir į plaučius. Mokslininkai nėra tikri, kaip miegas gali padėti kovoti su infekcijomis, tačiau žinoma, koks svarbus miego vaidmuo imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas, pavyzdžiui, gali lemti silpnesnį antikūnų atsaką į skiepus. Kai miegama nepakankamai, silpnėja tokių ląstelių kaip natūraliosios žudikės ir limfocitai veikimas, svarbus imuniniam atsakui.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/miegas-ir-persalimas/217492
© Lietuvos žinios

geras nakties miegas padeda apsisaugoti nuo tokių žiemos negalavimų kaip bronchitas, peršalimas ar plaučių uždegimas, domėjosi „The New York Times“. Yra daug įrodytų sąsajų tarp prasto miego ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, tačiau stebėtinai mažai tyrinėta, ar miegas yra saugi tvirtovė apsiginti nuo kvėpavimo infekcijų. Vienas toks tyrimas paskelbtas pernai rugsėjį žurnale „Sleep“. Tyrimo duomenimis, suaugusieji, miegoję mažiau nei penkias ar šešias valandas per naktį, keturis kartus dažniau sirgo peršalimo ligomis nei tie, kurie miegojo bent septynias valandas. Tai buvo vienas pirmųjų tyrimų, objektyviai įvertinusių savanorių miego trukmę, prieš paveikiant juos įprastinio peršalimo virusu per nosies lašus. 2009 metais atliktas klinikinis tyrimas, pagrįstas pačių dalyvių miego apskaita, taip pat nustatė, kad gerai išsimiegant galima apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tyrimo dalyviai, nurodę, kad miega mažiau nei septynias valandas per naktį, beveik tris kartus dažniau pasiduodavo peršalimo viruso poveikiui nei tie, kurie miegojo aštuonias valandas ar ilgiau. Stebimasis beveik 60 tūkst. slaugytojų sveikatos tyrimas, atliekamas nuo 2012 metų, taip pat atskleidė, kad miegas gali turėti įtakos rizikai susirgti plaučių uždegimu. Moterims, miegojusioms penkias valandas ar mažiau, nustatyta didesnė tikimybė susirgti plaučių uždegimu. Nors ir keista, didesnis pavojus taip pat grėsė ir toms, kurios miegojo devynias valandas ar ilgiau. Tyrimui vadovavęs dr. Sanjay'us Patelis patikslino, kad tokiais atvejais moterys galėjo nukentėti dėl prastos miego kokybės. Taip pat įmanoma, kad kūno padėtis miegant ilgesnį laiką padidina imlumą plaučių uždegimui, nes bakterijos, kolonizuojančios nosies ir gerklės ertmes, gali patekti ir į plaučius. Mokslininkai nėra tikri, kaip miegas gali padėti kovoti su infekcijomis, tačiau žinoma, koks svarbus miego vaidmuo imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas, pavyzdžiui, gali lemti silpnesnį antikūnų atsaką į skiepus. Kai miegama nepakankamai, silpnėja tokių ląstelių kaip natūraliosios žudikės ir limfocitai veikimas, svarbus imuniniam atsakui.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/miegas-ir-persalimas/217492
© Lietuvos žinios
geras nakties miegas padeda apsisaugoti nuo tokių žiemos negalavimų kaip bronchitas, peršalimas ar plaučių uždegimas, domėjosi „The New York Times“. Yra daug įrodytų sąsajų tarp prasto miego ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, tačiau stebėtinai mažai tyrinėta, ar miegas yra saugi tvirtovė apsiginti nuo kvėpavimo infekcijų. Vienas toks tyrimas paskelbtas pernai rugsėjį žurnale „Sleep“. Tyrimo duomenimis, suaugusieji, miegoję mažiau nei penkias ar šešias valandas per naktį, keturis kartus dažniau sirgo peršalimo ligomis nei tie, kurie miegojo bent septynias valandas. Tai buvo vienas pirmųjų tyrimų, objektyviai įvertinusių savanorių miego trukmę, prieš paveikiant juos įprastinio peršalimo virusu per nosies lašus. 2009 metais atliktas klinikinis tyrimas, pagrįstas pačių dalyvių miego apskaita, taip pat nustatė, kad gerai išsimiegant galima apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tyrimo dalyviai, nurodę, kad miega mažiau nei septynias valandas per naktį, beveik tris kartus dažniau pasiduodavo peršalimo viruso poveikiui nei tie, kurie miegojo aštuonias valandas ar ilgiau. Stebimasis beveik 60 tūkst. slaugytojų sveikatos tyrimas, atliekamas nuo 2012 metų, taip pat atskleidė, kad miegas gali turėti įtakos rizikai susirgti plaučių uždegimu. Moterims, miegojusioms penkias valandas ar mažiau, nustatyta didesnė tikimybė susirgti plaučių uždegimu. Nors ir keista, didesnis pavojus taip pat grėsė ir toms, kurios miegojo devynias valandas ar ilgiau. Tyrimui vadovavęs dr. Sanjay'us Patelis patikslino, kad tokiais atvejais moterys galėjo nukentėti dėl prastos miego kokybės. Taip pat įmanoma, kad kūno padėtis miegant ilgesnį laiką padidina imlumą plaučių uždegimui, nes bakterijos, kolonizuojančios nosies ir gerklės ertmes, gali patekti ir į plaučius. Mokslininkai nėra tikri, kaip miegas gali padėti kovoti su infekcijomis, tačiau žinoma, koks svarbus miego vaidmuo imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas, pavyzdžiui, gali lemti silpnesnį antikūnų atsaką į skiepus. Kai miegama nepakankamai, silpnėja tokių ląstelių kaip natūraliosios žudikės ir limfocitai veikimas, svarbus imuniniam atsakui.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/miegas-ir-persalimas/217492
© Lietuvos žinios

Sveikiname su Kovo 11-ąja!

ivcpba2817

Sveikiname Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

1990 m. Lietuvos žmonės dar kartą patvirtino savo pasirinkimą būti laisviems.

Gražios ir prasmingos Jums Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Didžiuokimės Tėvyne Lietuva ir jos istorija!

Kauno Dainavos poliklinikos administracija

 

Norite pradėti sportuoti? Pasitarkite su kardiologu

df1 147 moteris vyras

Sportas - sveikatos ir energijos šaltinis, bet tik tuo atveju, jei sportuojama atsakingai. Gydytojai kardiologai atkreipia dėmesį, kad greta įvairių rizikos veiksnių didelę riziką širdžiai kelia ir individualaus žmogaus krūvio neatitinkantis sportas. Todėl visi, ketinantys pradėti sportuoti, būtinai turi konsultuotis su medikais bei atlikti jų skirtus tyrimus.

„Pradedantieji sportuoti dažnai neįvertina savo širdies ir kraujagyslių funkcijų galimybių, į treniruotes ateina neišsityrę širdies būklės. Per greitai užsimoję pasiekti didžiausių rezultatų, jie neapsilanko pas specialistą, kad šis nustatytų individualius fizinio krūvio toleravimo slenksčius – kiek laiko galima sportuoti, kada galima daryti pertraukas, kokius pratimus rinktis, o kokių vengti", – tikina kardiologai. Anot medikų, prieš apsilankant sporto salėje, būtina pasitarti su gydytoju ne tik tiems, kam nustatytos širdies ligos, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, sergantiems sąnarių ligomis, bet ir sveikata nesiskundžiantiems.

Kardiologams dažnai tenka konsultuoti jaunus žmones, norinčius kuo greičiau pasiekti sporto rezultatų ar greitai pagerinti fizinę formą. Deja, jaunimas neatsižvelgia, kad iki šiol buvęs fiziškai neaktyvus kūnas bei širdis gali patirti stresą ir persitempti. Vidutinio amžiaus žmonės trokšta išlaikyti tokį patį fizinį pasirengimą, koks buvo jaunystėje. Dažniausiai jie ir sportuoja įprastu, daugelį metų kartojamu tempu, neatsižvelgdami į didėjantį amžių, sveikatos pokyčius ar persirgtas ligas. Kartais net ir širdies ligomis sergantys, peršalę arba neseniai operacijų turėję žmonės vis tiek nusprendžia sportuoti – nepasitarę su gydytoju jie kelia didžiulį pavojų savo sveikatai.

Ketinantiems sportuoti, kardiologai rekomenduoja apsilankyti pas specialistus, kurie:

• užrašo ramybės elektrokardiogramą (EKG), parodančią širdies laidžiosios ir elektrinės sistemos būsenos aritmijų galimybes, greitą arba pernelyg retą širdies ritmą;

• atlieka krūvio testą, kurio metu nustatoma aerobinio slenksčio, širdies reakcijos būklė į fizinį krūvį;

• vertina širdį echoskopu – širdies miokardo būklę, vožtuvų funkciją, sistolinės ir diastolinės širdies funkcijos, raumens, širdies pertvaros ir sienelių storio nustatymą;

• atlieka bendrą kraujo tyrimą ir gliukozės toleravimo testą.

Specialistai pažymi, kad nors sporto klubuose įrengtos saugios technologijos, o salėse yra pirmąją medicinos pagalbą galinčių suteikti trenerių, vis dėlto už savo sveikatos būklę žmonės atsakingi patys. Kilus abejonėms dėl savo galimybių, patariama pasikonsultuoti su medikais.