Dainavos poliklinikoje atliekamos paslaugos

gydymas1 profilaktika1 galimybe issitirti pigiau tyrimai11 fizine medicina reabilitacija nacionalines1

Nuo rugsėjo - nauji skiepai mergaitėms

4939e80236ef03d810b1e6ab4a7d55f6

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja naujasis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, pagal kurį valstybės lėšomis bus skiepijamos 11 metų mergaitės, siekiant apsaugoti jas nuo žmogaus papilomos viruso (toliau – ŽPV) sukeliamų infekcijų.

Kuo pavojingas žmogaus papilomos virusas?

ŽPV virusas gali sukelti ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar galimus ikivėžinius ar vėžinius susirgimus.

99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų nulemia žmogaus papilomos virusas. Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Europoje gimdos kaklelio vėžys yra antroje vietoje po krūties vėžio ir kasmet registruojama apie 33 000 susirgimo atvejų. Lietuvos vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys nustatomas nuo 400 iki 500 moterų, o mirtingumas siekia 10 atvejų 100 000 gyventojų ir tai vienas aukščiausių rodiklių Europos regione.

Vakcina – efektyvi apsauga nuo gimdos kaklelio vėžio

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepyti mergaites nuo 9 iki 13 metų, nes tai yra efektyviausia visuomenės sveikatos priemonė, apsauganti nuo gimdos kaklelio vėžio.

Pagal skiepijamųjų amžių, Europos šalių rekomendacijos šiek tiek skiriasi. Nuo 9 iki 17 metų amžiaus mergaitės skiepijamos Vokietijoje. Vėliausiai, 13 metų amžiaus, rekomenduojama skiepyti Čekijoje ir Portugalijoje. Net 20 šalių rekomenduojama skiepijimus pradėti nuo 11-12 metų amžiaus laikotarpyje.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad vakcina nuo ŽPV yra saugi ir labai efektyvi gimdos kaklelio vėžio, sukeliamo 16 ir 18 tipų, prevencijos priemonė. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 16 ir 18 ŽPV tipai sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio. Vakcina taip pat gali suformuoti kryžminę apsaugą nuo viruso tipų, kurių nėra vakcinos sudėtyje ir kurie yra retesni, tačiau taip pat gali sukelti vėžinius susirgimus.

Lietuvoje planuojama valstybės biudžeto lėšomis skiepyti 11 metų amžiaus mergaites, tai yra tas, kurioms 2016 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau sueis vienuolika metų. Skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis. Svarbu paminėti, kad antrąją dozę įskiepijus anksčiau nei po 6 mėn., keičiasi rekomenduojamų dozių skaičius į tris dozes, skiepijant vyresnes nei 15 metų amžiaus mergaites, taip pat rekomenduojama trijų dozių schema. Laiku pasiskiepyti svarbu dar ir todėl, kad vakcinos efektyvumas žymiai didesnis, jeigu nebuvo sąlyčio su ŽPV infekcija.

Vyresnio amžiaus mergaitėms, moterims, berniukams ir vyrams rekomenduojama skiepytis mokama vakcina. Kai kuriose šalyse skiepijama iki 26 metų amžiaus, o Austrija rekomenduoja bet nefinansuoja skiepijimus abiem lytims iki 60 metų.

Vakcina negydo nuo ŽPV infekcijos, nei nuo sukelto vėžio, tačiau gali padėti išvengti šių ligų.

Daugiau informacijos apie skiepus suteiks šeimos gydytojai.

Ką lietuviams reiškia sveikata?

Choosing The Right Health Insurance

Tai, kaip jūs bendraujate su gydytoju, kaip dažnai atliekate tyrimus ir kaip reaguojate į diagnozę, priklauso ne vien nuo jūsų sveikatos būklės. Kiekvienas žmogus turi labai savitą požiūrį į sveikatą, kuris ir lemia, kaip sveikata yra rūpinamasi. Tyrimų bendrovė TNS LT nusprendė šį fenomeną nuodugniai ištirti ir sugrupuoti Lietuvos gyventojus pagal jų požiūrį į sveikatą ir rūpinimosi ja elgseną.

Daugiau nei pusė gyventojų priklauso darnos siekėjų ir rūpestingųjų tipams. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 26 proc. Lietuvos gyventojų priklauso darnos siekėjų kategorijai, o 25 proc. – rūpestingųjų. Šios dvi grupės į sveikatą bei rūpinimąsi ja žvelgia skirtingai. Pirmiesiems sveikata reikalinga ne tik kaip geros fizinės savijautos, bet ir kaip puikios emocinės būklės garantas. Sveikata jiems leidžia jaustis laimingais ir net populiariais. Tuo metu rūpestingiesiems sveikata suteikia saugumo ir ramybės jausmą, tačiau jie rūpinasi ja ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų. Dauguma šio tipo žmonių jaudinasi, kad susirgę sukels nepatogumų ir rūpesčių savo artimiesiems.

Reikliausi pacientai sau ir kitiems – išskirtinumo siekėjai ir pareigingieji. Išskirtinumo siekėjams priklauso vos kas dešimtas lietuvis. Šio tipo požiūris vienodai būdingas tiek moterims, tiek vyrams. Sveikata jiems – gyvenimo kokybės garantas, ir su bet kokiais sutrikimais reikia kovoti greitai ir operatyviai. Liga šiems žmonėms pranašauja, jog jie gali prarasti padėtį visuomenėje, o kartu ir pasitikėjimą savimi. Išskirtinumo siekėjai ne tik reiklūs, jie mėgsta ir geba vadovauti, taupo savo laiką, laikosi griežtų taisyklių – tiek apskritai gyvenime, tiek besirūpindami savo sveikata: propaguoja sveiką mitybą bei aktyvų gyvenimo būdą. Su liga jie susidoroja kaip su įprasta darbine kliūtimi. Šio tipo atstovai neturi laiko arba nenori gilintis į detales, todėl renkasi jau patvirtintą geriausią kovos su liga variantą (o tai dažniausiai tapatinama su brangiausiu, geriausią įvaizdį turinčiu pasirinkimu). Kas antras pareigingasis teigia, jog didelį dėmesį skiria savo mitybai, 2 iš 5 reguliariai tikrinasi sveikatą bei nuolat sportuoja. Būdami reiklūs sau, tokie asmenys kelia aukštus reikalavimus ir gydytojui, ir apskritai visam įstaigos personalui. Konfidencialumas, atidumas detalėms, erdvė, organizuotumas jiems kur kas svarbesni negu medicinos įstaigos populiarumas ar išskirtinis įvaizdis.

Kovotojai, kuriems galima priskirti 13 proc. lietuvių, užklupus ligai jaučiasi pažeidžiami, silpni, bijo netekti lyderio pozicijos. Tačiau jie negaili savęs, o susitelkia į naują tikslą – įveikti negalavimą. Kovotojų grupei dažnai priklauso vadovai, savo verslą turintys arba dirbantys gerai apmokamą darbą žmonės, todėl, ligos atveju, jie ją priima ne kaip organizmo įspėjimą pailsėti, o greičiau laikiną kliūtį, kurią reikia pašalinti. Gydytojo asmenyje šie žmonės neieško draugo ar užtarėjo, jiems gydytojas pirmiausia turi būti informacijos šaltinis. Kompetencija, profesionalumas bei mokėjimas tiksliai išaiškinti ligos požymius bei kovos su ja būdus – yra tai, ko iš gydytojo tikisi kovotojas, kuriantis taktiką, kaip įveikti ligą.

Žaismingieji pacientai, kurie sudaro 16 proc. visų lietuvių, sveikatą vertina tik tiek, kiek ji jiems leidžia gyventi nerūpestingą, linksmą ir nevaržomą gyvenimą. Jiems liga, kaip ir kovotojams, yra laisvės netekimas ir didelis suvaržymas, tačiau jų elgesys susirgus visiškai kitoks. Žaismingiesiems atrodo, kad geriausia priemonė kovoti su liga yra ją ignoruoti, todėl jie nevengia sirgdami vaikščioti po miestą ar susitikti su draugais. Toks požiūris dažnai būdingas jaunesniems žmonėms, tad galima sakyti, kad žaismingieji - tai gyvenimo etapas, o ne charakterio ypatumai.

Tyrimo metu išaiškėjo, kad savo sveikatos būklę didžioji dalis lietuvių (55 proc.) vertina gerai – jaučiasi visiškai arba beveik sveiki. Ketvirtadalis šalies gyventoju savo sveikatą vertina vidutiniškai, o tokių, kurie savo sveikatą vertintų blogai ar labai blogai yra mažiausiai – 21 proc. Vyrai linkę savo sveikatą vertinti pozityviau, moterys – atvirkščiai. Sveikatos vertinimas taip pat susijęs ir su žmogaus amžiumi – kuo vyresnio amžiaus žmogus, tuo kritiškesnis savo sveikatai.

Patarimai, kaip maitintis karštomis vasaros dienomis

tumblr mvef0deQqM1r8bsrxo1 500
Vasara ir karšti orai keičia mūsų savijautą, o kartu ir tai, ką dedame į savo lėkštes. Anot medikų, per karščius mūsų organizme keičiasi du pagrindiniai parametrai: miego laikas sutrumpėja, o cheminės reakcijos pagreitėja.
 
Taigi mes norime mažiau valgyti, tačiau daugiau gerti. Mokslininkai tvirtina, kad kiekvieną kartą temperatūrai pakilus 10-čia laipsnių, būtina sumažinti vartojamų kalorijų kiekį nuo 5 iki 10 procentų, t.y. ne tik mažiau valgyti, bet ir maistą rinktis mažai kaloringą. Dietologai rekomenduoja pakoreguoti savo meniu: atsisakyti kaloringo riebaus maisto, mėsą pakeisti žuvimi arba jūros gėrybėmis, kuo daugiau valgyti daržovių ir vaisių. Jei neturite jėgų atsisakyti mėsos - apvirkite neriebią veršieną, vištą arba kalakutą ir valgykite šaltą mėsą.
 
Vasarą dažniau nei šaltuoju metų laiku leidžiame sau užkandžiauti (ledai, dešrainiai, vaisiai). Be to, gana dažnai organizuojame išvykas į gamtą (piknikas, šašlykas ir pan.). Tokie pasisėdėjimai (būnant gamtoje, apetitas kyla) kartais priritina papildomų kilogramų, ko visai mums nereikia. Taigi pakitę mitybos įpročiai gali organizmui sukelti stresą, į kurį jis reaguos apsauginiu riebalų sluoksniu.
 
Vasarą reikia valgyti produktus, kuriuose yra daugiausia vandens. Jų ganėtinai daug: tiek ir tradicinių mūsų kraštams, tiek ir egzotinių. Šiame sąraše -- mums įprasti agurkai, pomidorai, kopūstai, taip pat arbūzai, melionai, apelsinai, kiti citrusiniai vaisiai.
 
Dietologai per karščius rekomenduoja gerti daug skysčių. Geriausia - silpnos mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo, jis yra nesūrus, arba mineralizuotas vanduo – stalo vanduo. Siūloma atsisakyti gaiviųjų gėrimų su dirbtiniais saldikliais, kadangi jie ne malšina, bet didina troškulį.
 
Į maisto racioną siūloma įtraukti kiek galima lengvesnį maistą, kuriame yra stambiamolekulinių angliavandenių, polisacharidų. Tradiciškai pusryčiams siūloma valgyti įvairių kruopų košes, dribsnius, užpiltus karštu vandeniu ar kakava, pienu, kad jie išbrinktų. Tokią lengvą košę tiktų valgyti pusryčiams.
 
Vakarienei reikėtų rinktis lengvesni maistą: varškę su šviežiomis uogomis, varškę su jogurtu. Uogomis galima gardinti kefyrą, rūgpienį, jogurtą. Tai – gaivus ir maistingas patiekalas vakarienei. Tinka blyneliai su varške, su trintomis šviežiomis uogomis. Reikėtų atsisakyti uogienių, nes dabar yra šviežių uogų, nereikėtų uogų gardinti ir cukrumi, galima surasti saldesnių uogų, pavyzdžiui, šilauogių, kuriose yra labai daug svarbių oksidantų.

Kviečiame kauniečius į sveikatingumo mankštą Draugystės parke

akimirka is mankstos 4ff02cd7f13e1

Medikai nuolat kartoja, jog aktyvus gyvenimo būdas padeda stiprinti sveikatą bei išvengti ligų. Nenumokite į šiuos žodžius ranka -  nuolat mankštindamiesi, jausitės geriau bei sustiprinsite savo organizmą.

Liepos 26 dieną 12 valandą visus kauniečius kviečiame atvykti Į Kauno Draugystės parką, kur sveikatingumo mankštą praves Dainavos poliklinikos kineziterapeutė. Mankštos užsiėmimas vyks šalia treniruoklių.

Reguliari mankšta gali padėti išvengti širdies ligų ir insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, II tipo (įgyto) diabeto, nutukimo, nugaros skausmų, osteoporozės. Ji taip pat gali pakelti nuotaiką bei padėti lengviau įveikti stresą. 

Norint pasiekti gerų rezultatų, rekomenduojama tris ar daugiau kartų per savaitę po 20-30 minučių atlikti nesudėtingus mankštos pratimus, bent porą kartų per savaitę užsiimti veikla, stiprinančia raumenis, bei atlikti tempimo pratimus. Tačiau, jei negalite atlikti tokio kiekio pratimų per savaitę, galite gauti pakankamai naudos sveikatai kasdien judėdami bei vaikščiodami, taip pat važinėdami dviračiu.

Jei kurį laiką aktyviai nesportavote, geriau pradėti nuo mažiau energijos reikalaujančių užsiėmimų, tokių kaip, vaikščiojimas ar plaukimas ir sportuoti jums priimtinu greičiu. Pradėję lėtu tempu, savo fizinę būklę pagerinsite nepertempdami kūno raumenų. Kai būsite geresnės formos, galėsite palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių užsiėmimų.

Nuolat griežiate dantimis? Ruoškitės pas odontologą

dantu balinimas kauno implantologijos centras

Daugelį žmonių kankinantis įprotis - griežimas dantimis - gali būti rimta patologija, signalizuojanti apie organizmo funkcijų sutrikimus. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lyg nereikšmingas dalykas, odontologai pataria nenumoti ranka ir turinčius šį įprotį ragina kreiptis į specialistus.

Pasak Kauno Dainavos poliklinikos odontologės Vitalijos Maculevičienės, dantų griežimas (bruksizmas) dažniausiai pasireiškia nakties metu, kuomet nevalingai neįprastomis kryptimis juda apatinis žandikaulis. Tuo metu dantys trinasi vienas į kitą ir sukelia girgždėjimo garsą. Dažniausiai žmogus pats nežino, kad griežia dantimis, tačiau išgirsta artimieji arba odontologas apžiūros metu pastebi nudilusius dantis.

Įvairios priežastys gali sąlygoti šią patologiją: tai stresas dienos metu, nervinė įtampa, padidintas jautrumas. Griežimas dantimis gali pasireikšti esant miego sutrikimams: miego apnėjai, knarkimui, nervų sistemos, smegenų ligoms, epilepsijai. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikams žandikaulių augimo ir dantų dygimo periodu dantų griežimas yra fiziologinis procesas, kuris paprastai išnyksta pradėjus dygti nuolatiniams dantims, t.y. apie 5-7 metus.

Griežimas dantimis kenkia dantų emaliui - dantys tampa jautrūs temperatūros dirgikliams, sumažėja plombinių medžiagų laikomumas, sužemėja sąkandžio aukštis, dėl to atsiranda pakitimai smilkinio-apatinio žandikaulio sąnaryje .Žmonės pradeda skųstis sąnario traškėjimu, skausmu, sunkiu, ribotu išsižiojimu, migreninio pobūdžio galvos skausmais ar spengimu ausyse. Jeigu griežimas dantimis negydomas, dantys gali nudilti iki pusės ar daugiau vainiko aukščio, retais atvejais sulyg dantenos kraštu. Dėl šios patologijos faktorių yra pažeidžiamos visos dantų grupės. Iltinių dantų grupėse nudilimų simptomatika pasireiškia pirmiausiai, todėl reikia atkreipti dėmesį į šių dantų būklę.

Dėl griežimo dantimis kenčia įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai tai kamuoja 25-45 metų vyrus ir moteris, patiriančius daug streso darbe ir namuose. Odontologės V.Maculevičienės teigimu, pastebimas šios problemos jaunėjimas, kadangi moksleiviai taip pat patiria daug streso mokykloje, laisvalaikį leidžia prie kompiuterio ekrano, kas irgi lemia emocinės įtampos padidėjimą ir naktinį dantų griežimą.

Dantų griežimą būtina gydyti, nes kuo anksčiau bus išsiaiškinta priežastis ir imtasi priemonių, tuo bus lengvesnės pasekmės. Jei priežastis yra netaisyklingas sąkandis, tuomet atliekama ortodontinis gydymas, nušlifuojamos per aukštos plombos, esant reikalui iš naujo protezuojami dantys. Labai svarbus iltinių dantų atstatymas, nes taip apsaugomi šoniniai dantys nuo dilimo, o smilkininio apatinio žandikaulio sąnarys- nuo pažeidimų. Laiku nepašalinus priežasčių ir esant didelio laipsnio dantų nudilimui, reikia dantis protezuoti, kelti sąkandžio aukštį.

Dažniausiai dantų griežimui gydyti gaminama speciali kapa, kad būtų apsaugomi dantys, sąnarys bei raumenys. Tai plastikinė konstrukcija, gaminama individualiai pagal paciento dantų anatomines ypatybes. Ši kapa dedama ant dantų, kad jie tiesiogiai vienas su kitu nesiliestų. Dėl jos žandikaulio sąnarys ir raumenys atsipalaiduoja. Taip dantys, sąnariniai paviršiai apsaugomi nuo trynimosi, išvengiama raumenų, galvos, ausų skausmo. Kapa dedama į burną einant miegoti arba nešiojama dienos metu, kai yra stresinės situacijos ar vyrauja nervinė įtampa.

Gydytojos V.Maculevičienės teigimu, siekiant išvengti naktinio dantų griežimo, prieš miegą nereikėtų valgyti sunkaus maisto, nepersivalgyti, nevartoti alkoholio, kavos, energetinių gėrimų. Patartina atlikti nervus atpalaiduojančių ritualų, tokių, kaip aromaterapinė vonia, atpalaiduojantis masažas, žolelių arbata, relaksacinė muzika, joga, meditacija. Jei ši būklė tęsiasi ilgai, reikėtų kreiptis į odontologą, kuris įvertins dantų būklę ir patars, kaip užkirsti kelią šiai ir kitoms dantų bei burnos ligoms.