Dainavos poliklinikoje atliekamos paslaugos

gydymas1 profilaktika1 galimybe issitirti pigiau tyrimai11 fizine medicina reabilitacija nacionalines1

Pasaulinė širdies diena: ar saugome savo širdį?

sirdis

Rugsėjo 25-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, medikai ragina atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, rūpintis savo širdimi, atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas.

Pastaruoju metu širdies ligos tampa bene aktualiausia visuomenės sveikatos problema. Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų Europos Sąjungoje (ES). Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas.

Tačiau būtent širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, imantis prevencinių priemonių, kurių pagrindą sudaro gyvensenos koregavimas. Juk svarbiausi šių ligų rizikos veiksniai yra nesveika mityba (per didelis riebalų, cholesterolio, druskos kiekis), rūkymas, nejudrumas, antsvoris, negydomas padidėjęs kraujo spaudimas ar cukrinis diabetas. "Širdies ligų profilaktika turime pasirūpinti dar būdami sveiki. Tik mūsų pačių tinkamai pasirinkta mityba, gyvensena ir sveiki įpročiai padės išvengti ligų“, - tikina medikai.

Dažnai žmonės dėl sustreikavusios širdies į medikus kreipiasi per vėlai, kai procesas jau būna įsisenėjęs. Tuomet ligą gydyti yra daug sunkiau. "Širdies ligų prevencija - labai svarbus momentas, kai galima užbėgti ligai už akių", - sako Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui, šeimos gydytoja Anelė Čakstienė. Gydytoja patarė atkreipti dėmesį į Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kuri skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 moterims. Pagal šią programą  tyrimai yra atliekami kartą per metus. Patikros metu šeimos gydytojas išsiaiškina rizikos veiksnius, dėl kurių galima susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, sudaro individualų šių ligų prevencijos planą, nustato gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, atlieka elektrokardiogramą. Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad tiriamasis priskirtinas didelės rizikos grupei, jis siunčiamas tirti į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.

Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45, moterys šiek tiek vėliau – 50–55 metų. Tačiau atlikti širdies tyrimus rekomenduojama visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Norint laiku aptikti sutrikimus reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus, o esant išeminės ligos simptomams – ir dažniau.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/savijauta/sirdies-ligos-kokios-ir-kam-dazniausiai-gresia-555-686695

Tarptautinė Alzheimerio ligos diena Dainavos poliklinikoje

alzheimerio

Rugsėjo 21 dieną, minint tarptautinę Alzheimerio ligos dieną, Dainavos poliklinika visus kauniečius kviečia pasitikrinti atmintį. Atvykite į polikliniką ir atlikite atminties patikrinimo testą nemokamai. Lauksime Jūsų nuo 9 iki 18 val. 409 kab.

Pasaulyje Alzheimerio liga serga daugiau nei 30 mln. žmonių. Šia liga dažniausiai susergama sulaukus 65–70 metų amžiaus, tačiau kartais ji pasireiškia ir anksčiau. Liga keičia žmogaus atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas.

Kartais būna sunku nustatyti Alzheimerio ligą tik dėl to, kad sergantieji šia liga retai kreipiasi į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausiai gali pastebėti artimieji.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių pastebi, kad ilgainiui ima silpnėti atmintis. Medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, tačiau tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija, galime įtarti pirmuosius Alzheimerio ligos požymius.

Alzheimerio liga – tai lėtinė, progresuojanti, dažniausiai senyvo amžiaus žmonių galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris. Jis pirmą kartą progresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą susiejo su specifiniais morfologiniais smegenų dariniais – neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais.

Nebūkite abejingi savo sveikatai, laiku kreipkitės į medikus.

Nauja šeimos gydytoja Dainavos poliklinikoje

MACIENE

Dainavos poliklinikoje darbą pradėjo nauja šeimos gydytoja Rasilda Mačienė. Gydytoja 2001 m. baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau VU studijavo šeimos medicinos rezidentūroje. Nuo 2006 m. R.Mačienė dirbo šeimos gydytoja įvairiose gydymo įstaigose.

Joga - dvasinės ir fizinės sveikatos šaltinis

yogawrulewie mini

Jei norite pagerinti savo sveikatą - užsiimkite joga! Joga – tai ne tik pratimai ar meditacija, bet ir sąmoningas, šviesus požiūris į gyvenimą. Ilgesnį laiką praktikuojant jogą, savaime kyla noras keisti ir savo gyvensenos įpročius (atsisakyti alkoholio, tabako, mėsos). Jogos mokytojai teigia, kad atliekant kompleksinius tempimo, kvėpavimo ir meditacijos pratimus, atrandama kūno ir sielos pusiausvyra. Taip pat išmokstama įsiklausyti į tikruosius savo kūno poreikius. 

Joga – tai daugiau nei būdas treniruoti savo kūną. Jogą praktikuojantys ir jos mokantys žmonės teigia, kad norint gerai jaustis svarbi ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata. Joga stiprina tiek vieną, tiek kitą. Taigi atliekant jogos pratimus stiprinamas ne tik kūnas, bet ir žmogaus emocinė būklė: mažinama įtampa, nerimas ir stresas. Joga gali būti įvairaus intensyvumo ir formų, bet dažniausiai užsiėmimai susideda iš tam tikrų raumenų tempimo, kvėpavimo ir meditacijos pratimų. 

Joga – ne tik kūno lankstumas

Reguliariai atliekami jogos pratimai didina kūno lankstumą ir raumenų jėgą. Jogoje raumenys treniruojami saugiai, jų neperkraunant ir nežalojant. Raumenis efektyviai stiprina tie pratimai, kurių metu reikia išlaikyti tam tikras pozas ilgesnį laiką. Jogos pratimai didina ir sąnarių judesių amplitudę, gerėja sąnarių aprūpinimas maistingomis medžiagomis. 

Joga gali būti alternatyva tiems, kurie nori padailinti kūno linijas, bet nemėgsta aerobikos ar kitų intensyvių treniruočių. Jogos užsiėmimai praverčia ir laikysenos koregavimui – ji tampa tiesesnė. Nuolat atliekant jogos pratimus, žmogus ima geriau jausti savo kūną, jo poreikius, taigi ir netaisyklinga sėdėsena ar stovėjimas susikūprinus ilgainiui tampa nepatogus (norisi pasitempti).

Koks jogos poveikis protui ir sielai? 

Žmogus atsipalaiduoja, sulėtėja kvėpavimas, organizmas iš aktyvios streso būsenos palaipsniui pereina į ramią relaksacijos būseną. Atsipalaidavus lėtėja širdies plakimo greitis, mažėja kraujospūdis ir streso hormonų lygis. Streso mažinimas – vienas iš dažniausiai minimų jogos nuopelnų. 

Ilgalaikis stresas sukelia ne tik neigiamas emocijas, tačiau blokuoja ir teigiamas, šviesias mintis. Ilgainiui pradedame justi ir fizinį diskomfortą. Taip yra dėl to, kad organizmas, nuolat išskirdamas streso hormonus, pervargsta, nes negali visą laiką būti gynybinėje būsenoje, o tada sutrinka ir įvairios organizmo sistemos. Joga padeda išmokti kontroliuoti save stresinėse situacijose. Ją praktikuojantys žmonės teigia, kad po užsiėmimų gerėja mąstymas, didėja sąmoningumas ir dėmesio koncentracija, jaučiamos teigiamos emocijos.

Kviečiame dalyvauti kraujo donorystės akcijoje

Kvietimas į kraujo donorystės akciją