Dainavos poliklinikoje atliekamos paslaugos

gydymas1 profilaktika1 galimybe issitirti pigiau tyrimai11 fizine medicina reabilitacija nacionalines1

Patarimai, kaip maitintis karštomis vasaros dienomis

tumblr mvef0deQqM1r8bsrxo1 500
Vasara ir karšti orai keičia mūsų savijautą, o kartu ir tai, ką dedame į savo lėkštes. Anot medikų, per karščius mūsų organizme keičiasi du pagrindiniai parametrai: miego laikas sutrumpėja, o cheminės reakcijos pagreitėja.
 
Taigi mes norime mažiau valgyti, tačiau daugiau gerti. Mokslininkai tvirtina, kad kiekvieną kartą temperatūrai pakilus 10-čia laipsnių, būtina sumažinti vartojamų kalorijų kiekį nuo 5 iki 10 procentų, t.y. ne tik mažiau valgyti, bet ir maistą rinktis mažai kaloringą. Dietologai rekomenduoja pakoreguoti savo meniu: atsisakyti kaloringo riebaus maisto, mėsą pakeisti žuvimi arba jūros gėrybėmis, kuo daugiau valgyti daržovių ir vaisių. Jei neturite jėgų atsisakyti mėsos - apvirkite neriebią veršieną, vištą arba kalakutą ir valgykite šaltą mėsą.
 
Vasarą dažniau nei šaltuoju metų laiku leidžiame sau užkandžiauti (ledai, dešrainiai, vaisiai). Be to, gana dažnai organizuojame išvykas į gamtą (piknikas, šašlykas ir pan.). Tokie pasisėdėjimai (būnant gamtoje, apetitas kyla) kartais priritina papildomų kilogramų, ko visai mums nereikia. Taigi pakitę mitybos įpročiai gali organizmui sukelti stresą, į kurį jis reaguos apsauginiu riebalų sluoksniu.
 
Vasarą reikia valgyti produktus, kuriuose yra daugiausia vandens. Jų ganėtinai daug: tiek ir tradicinių mūsų kraštams, tiek ir egzotinių. Šiame sąraše -- mums įprasti agurkai, pomidorai, kopūstai, taip pat arbūzai, melionai, apelsinai, kiti citrusiniai vaisiai.
 
Dietologai per karščius rekomenduoja gerti daug skysčių. Geriausia - silpnos mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo, jis yra nesūrus, arba mineralizuotas vanduo – stalo vanduo. Siūloma atsisakyti gaiviųjų gėrimų su dirbtiniais saldikliais, kadangi jie ne malšina, bet didina troškulį.
 
Į maisto racioną siūloma įtraukti kiek galima lengvesnį maistą, kuriame yra stambiamolekulinių angliavandenių, polisacharidų. Tradiciškai pusryčiams siūloma valgyti įvairių kruopų košes, dribsnius, užpiltus karštu vandeniu ar kakava, pienu, kad jie išbrinktų. Tokią lengvą košę tiktų valgyti pusryčiams.
 
Vakarienei reikėtų rinktis lengvesni maistą: varškę su šviežiomis uogomis, varškę su jogurtu. Uogomis galima gardinti kefyrą, rūgpienį, jogurtą. Tai – gaivus ir maistingas patiekalas vakarienei. Tinka blyneliai su varške, su trintomis šviežiomis uogomis. Reikėtų atsisakyti uogienių, nes dabar yra šviežių uogų, nereikėtų uogų gardinti ir cukrumi, galima surasti saldesnių uogų, pavyzdžiui, šilauogių, kuriose yra labai daug svarbių oksidantų.

Kviečiame kauniečius į sveikatingumo mankštą Draugystės parke

akimirka is mankstos 4ff02cd7f13e1

Medikai nuolat kartoja, jog aktyvus gyvenimo būdas padeda stiprinti sveikatą bei išvengti ligų. Nenumokite į šiuos žodžius ranka -  nuolat mankštindamiesi, jausitės geriau bei sustiprinsite savo organizmą.

Liepos 26 dieną 12 valandą visus kauniečius kviečiame atvykti Į Kauno Draugystės parką, kur sveikatingumo mankštą praves Dainavos poliklinikos kineziterapeutė. Mankštos užsiėmimas vyks šalia treniruoklių.

Reguliari mankšta gali padėti išvengti širdies ligų ir insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, II tipo (įgyto) diabeto, nutukimo, nugaros skausmų, osteoporozės. Ji taip pat gali pakelti nuotaiką bei padėti lengviau įveikti stresą. 

Norint pasiekti gerų rezultatų, rekomenduojama tris ar daugiau kartų per savaitę po 20-30 minučių atlikti nesudėtingus mankštos pratimus, bent porą kartų per savaitę užsiimti veikla, stiprinančia raumenis, bei atlikti tempimo pratimus. Tačiau, jei negalite atlikti tokio kiekio pratimų per savaitę, galite gauti pakankamai naudos sveikatai kasdien judėdami bei vaikščiodami, taip pat važinėdami dviračiu.

Jei kurį laiką aktyviai nesportavote, geriau pradėti nuo mažiau energijos reikalaujančių užsiėmimų, tokių kaip, vaikščiojimas ar plaukimas ir sportuoti jums priimtinu greičiu. Pradėję lėtu tempu, savo fizinę būklę pagerinsite nepertempdami kūno raumenų. Kai būsite geresnės formos, galėsite palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių užsiėmimų.

Nuolat griežiate dantimis? Ruoškitės pas odontologą

dantu balinimas kauno implantologijos centras

Daugelį žmonių kankinantis įprotis - griežimas dantimis - gali būti rimta patologija, signalizuojanti apie organizmo funkcijų sutrikimus. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lyg nereikšmingas dalykas, odontologai pataria nenumoti ranka ir turinčius šį įprotį ragina kreiptis į specialistus.

Pasak Kauno Dainavos poliklinikos odontologės Vitalijos Maculevičienės, dantų griežimas (bruksizmas) dažniausiai pasireiškia nakties metu, kuomet nevalingai neįprastomis kryptimis juda apatinis žandikaulis. Tuo metu dantys trinasi vienas į kitą ir sukelia girgždėjimo garsą. Dažniausiai žmogus pats nežino, kad griežia dantimis, tačiau išgirsta artimieji arba odontologas apžiūros metu pastebi nudilusius dantis.

Įvairios priežastys gali sąlygoti šią patologiją: tai stresas dienos metu, nervinė įtampa, padidintas jautrumas. Griežimas dantimis gali pasireikšti esant miego sutrikimams: miego apnėjai, knarkimui, nervų sistemos, smegenų ligoms, epilepsijai. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikams žandikaulių augimo ir dantų dygimo periodu dantų griežimas yra fiziologinis procesas, kuris paprastai išnyksta pradėjus dygti nuolatiniams dantims, t.y. apie 5-7 metus.

Griežimas dantimis kenkia dantų emaliui - dantys tampa jautrūs temperatūros dirgikliams, sumažėja plombinių medžiagų laikomumas, sužemėja sąkandžio aukštis, dėl to atsiranda pakitimai smilkinio-apatinio žandikaulio sąnaryje .Žmonės pradeda skųstis sąnario traškėjimu, skausmu, sunkiu, ribotu išsižiojimu, migreninio pobūdžio galvos skausmais ar spengimu ausyse. Jeigu griežimas dantimis negydomas, dantys gali nudilti iki pusės ar daugiau vainiko aukščio, retais atvejais sulyg dantenos kraštu. Dėl šios patologijos faktorių yra pažeidžiamos visos dantų grupės. Iltinių dantų grupėse nudilimų simptomatika pasireiškia pirmiausiai, todėl reikia atkreipti dėmesį į šių dantų būklę.

Dėl griežimo dantimis kenčia įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai tai kamuoja 25-45 metų vyrus ir moteris, patiriančius daug streso darbe ir namuose. Odontologės V.Maculevičienės teigimu, pastebimas šios problemos jaunėjimas, kadangi moksleiviai taip pat patiria daug streso mokykloje, laisvalaikį leidžia prie kompiuterio ekrano, kas irgi lemia emocinės įtampos padidėjimą ir naktinį dantų griežimą.

Dantų griežimą būtina gydyti, nes kuo anksčiau bus išsiaiškinta priežastis ir imtasi priemonių, tuo bus lengvesnės pasekmės. Jei priežastis yra netaisyklingas sąkandis, tuomet atliekama ortodontinis gydymas, nušlifuojamos per aukštos plombos, esant reikalui iš naujo protezuojami dantys. Labai svarbus iltinių dantų atstatymas, nes taip apsaugomi šoniniai dantys nuo dilimo, o smilkininio apatinio žandikaulio sąnarys- nuo pažeidimų. Laiku nepašalinus priežasčių ir esant didelio laipsnio dantų nudilimui, reikia dantis protezuoti, kelti sąkandžio aukštį.

Dažniausiai dantų griežimui gydyti gaminama speciali kapa, kad būtų apsaugomi dantys, sąnarys bei raumenys. Tai plastikinė konstrukcija, gaminama individualiai pagal paciento dantų anatomines ypatybes. Ši kapa dedama ant dantų, kad jie tiesiogiai vienas su kitu nesiliestų. Dėl jos žandikaulio sąnarys ir raumenys atsipalaiduoja. Taip dantys, sąnariniai paviršiai apsaugomi nuo trynimosi, išvengiama raumenų, galvos, ausų skausmo. Kapa dedama į burną einant miegoti arba nešiojama dienos metu, kai yra stresinės situacijos ar vyrauja nervinė įtampa.

Gydytojos V.Maculevičienės teigimu, siekiant išvengti naktinio dantų griežimo, prieš miegą nereikėtų valgyti sunkaus maisto, nepersivalgyti, nevartoti alkoholio, kavos, energetinių gėrimų. Patartina atlikti nervus atpalaiduojančių ritualų, tokių, kaip aromaterapinė vonia, atpalaiduojantis masažas, žolelių arbata, relaksacinė muzika, joga, meditacija. Jei ši būklė tęsiasi ilgai, reikėtų kreiptis į odontologą, kuris įvertins dantų būklę ir patars, kaip užkirsti kelią šiai ir kitoms dantų bei burnos ligoms.

Atostogaukite aktyviai - išbandykite šiaurietišką ėjimą

dlugosc kijow

Atostogų metu laiką leisti aktyviai ir išbandyti ką nors nauja - geras sprendimas. Tam itin tinka vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis. Šis užsiėmimas pastaruoju metu pasaulyje labai populiarėja, nes tinka visiems: ir jauniems, ir vidutinio amžiaus žmonėms, ir senjorams, ir turintiems antsvorio ar kitų negalavimų. Šiaurietiškam ėjimui nereikia ypatingo fizinio pasirengimo, juo gali užsiimti ir anksčiau visiškai nesportavę žmonės.

Ėjimas su lazdomis daro teigiamą įtaką sveikatai bei gerai savijautai. Šis sportas stiprina raumenis ir kaulus, sąnarius ir kaulus daro elastingesnius. Negana to, reguliuoja žarnyno veiklą, mažina stresą, gerina miegą bei gebėjimą susikaupti. Sveikatingumo specialistų teigimu, šiaurietiškas ėjimas veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, osteoporozę. Taip pat ėjimas su lazdomis padeda įveikti nugaros skausmus, kovoti su antsvorio problemomis, turi teigiamą poveikį širdies veiklai, gerina nervų bei imuninę sistemą. Jei dažnai vaikščiosite su lazdomis, pagerės plaučių savybė pasisavinti deguonį, sustiprės širdies raumuo, sumažės kraujospūdis bei širdies infarkto galimybė. Žodžiu, šis užsiėmimas tikrai geriau už bet kokią tabletę!

Išmokti vaikščioti su lazdomis nesudėtinga, tačiau reikia laikytis tam tikrų rekomendacijų. Visgi geriau būtų, jei šiaurietiško ėjimo išmokytų specialistas. Tad vaikščiokite ir būkite sveiki!

stiprina raumenis ir kaulus, sąnarius ir raiščius daro elastingesnius. Negana to, reguliuoja žarnyno veiklą, mažina stresą, gerina miegą ir gebėjimą susikaupti. Sveikatingumo specialistų teigimu, jis veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, osteoporozę.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/savijauta/atostogaukite-aktyviai-vaiksciojimas-su-siaurietiskomis-lazdomis-555-646021

Karščio spąstai - pavojingi sveikatai

kaip darbe isgyventi karsta vasaros diena

Karšti orai gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, o ypač jautrūs bei sergantys lėtinėmis ligomis žmonės turėtų laikytis tam tikrų rekomendacijų.

Per karščius galima nukentėti dėl odos nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado) bei kitų negalavimų.

Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Atsižvelgiant į oro temperatūrą reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę. Dažniausiai silpną diskomfortą sukelia 27-34 laipsnių, o 35-39 laipsnių šilumos oro temperatūra sukelia stiprų diskomfortą daugeliui žmonių.

Kitas rizikos veiksnys per karščius, darantis didelę žalą žmogaus organizmui, yra ultravioletinė spinduliuotė. Esant dideliam spinduliuotės intensyvumui būtina aspauga nuo saulės. Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas vertinamas indeksais. kurio dydis gali būti nuo nuo 1 iki 11. Kuo aukštesnis indeksas, tuo didesnė apsauga nuo saulės yra reikalinga.

Karštą dieną rekomenduojama:

•    Gerkite daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
•    Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
•    Dėvėkite tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
•    Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
•    Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
•    Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
•    Palaikykite namų aplinką vėsią: namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
•    Patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį.
•    Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado), ir ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/bukime-pasirenge-karsciams-rekomendacijos-kaip-apsisaugoti-jautriems-zmonems-541-645965